Titano diboridą galima paruošti įvairiais metodais, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, tiesiogine sinteze, boro terminiu metodu, išlydytu elektrolizės būdu, metalo panardinimo metodu, anglies terminiu metodu, savaime plintančia aukštos temperatūros sinteze (SHS), nusodinimo garais metodu ir zoliu. - gelio metodas. Konkretus įvadas yra toks: 12
Tiesioginis sintezės metodas: titano milteliai ir didelio grynumo boro milteliai tiesiogiai sujungiami aukštoje temperatūroje, kad susidarytų titano diboridas. Šis metodas yra brangus ir dažniausiai naudojamas tik laboratorijose.
Boroterminis metodas: titano oksidas ir boro milteliai reaguoja aukštesnėje temperatūroje ir susidaro titano diboridas. Šis metodas turi žemesnę reakcijos temperatūrą, tačiau žaliavos grynumo ir santykio reikalavimai yra aukštesni.
Lydymosi elektrolizės metodas: išlydytos elektrolizės sąlygomis titano oksidas reaguoja su šarminių (arba šarminių žemių) metalų boratais ir fluoridais, kad susidarytų titano diboridas.
Karboterminis metodas: naudojant karboterminį redukcijos metodą, anglis naudojama kaip reduktorius, reaguodamas su titano oksidu aukštoje temperatūroje, kad susidarytų titano diboridas. Tai metodas, plačiai naudojamas pramoninėje gamyboje.
Savaime plintanti aukštos temperatūros sintezė (SHS): Šis metodas naudoja magnio miltelius kaip reduktorius, inicijuoja reakciją per uždegiklį ir naudoja reakcijos metu išsiskiriančią šilumą, kad užbaigtų sintezę. Šiuo metodu pagamintas titano diboridas turi mažą ir vienodą dalelių dydį, tačiau yra techninių sunkumų.
Garų nusodinimo metodas ir solo-gelio metodas: Šie du metodai naudoja dujų fazę ir solo būseną kaip pradinę būseną, kad būtų galima paruošti titano diboridą cheminių reakcijų ir geliacijos procesuose. Šie du metodai paprastai tinka laboratoriniam paruošimui.
Šie metodai turi savų privalumų ir trūkumų. Kokį būdą pasirinkti, priklauso nuo reikiamo produkto grynumo, gamybos sąnaudų ir specifinių reikalavimų produkto dalelių dydžiui ir morfologijai.